Hond?ras

Hond?ro Respublika (La Republica de Honduras) � valstyb? Centrin?je Amerikos dalyje. Ribojasi su Gvatemala ir Salvadoru vakaruose, Nikaragva � pietuose. Su Belizu per Hond?ro ?lank? eina 75 km j?ros siena.

Hond?ras - tre?ia pagal dyd? Centrin?s Amerikos valstyb?. �is kalnuotas kra�tas ribojasi su Nikaragva, Gvatemala ir Salvadoru. Hond?ras �iaur?je prieina prie Karib? j?ros, pietuose - prie Ramiojo vandenyno. Karib? j?ros pakrant?je ?kurta keletas dideli? uost?, kaip antai La Seiba, o netoli kranto driekiasi Bahijos salos, m?gstamos turist?. �emumos plyti netoli pakran?i? ir auk�tumas vagojan?i? dideli? upi? sl?niuose.

Klimatas tropinis, pasatinis. �emumose vidutin? m?nesio temperat?ra svyruoja nuo 22 iki 26 �C, kalnuose - nuo 10 iki 24 �C. Metinis krituli? kiekis 3000-5000 mm. Karib? j?ros pakrant? da�nai siaubia uraganai. Dalis j? patenka giliai ? �emyn? (kaip kad pra�?tingas uraganas Mi?as).

Hond?ras � kalnuotas kra�tas. Auk�?iausi kalnai st?kso �alies vakaruose ir centre, jie yra vulkanin?s kilm?s. Auk�?iausias ta�kas � Cerro Las Minas (2 870 m). Kar�tos dr?gnos �emumos beveik i�tisai apaugusios vis�aliais atogr?�? mi�kais. Kalnuose vyrauja ?�uolynai ir pu�ynai, �laituose auga dr?gnieji r?ko mi�kai. �alies vakaruose, vadinamuose Moskit? krantu, gausu pelki? ir mangrovi? s?�alyn?.

Svarbiausios Hond?ro up?s yra Koko, Ulua, ?oluteka. �alies centrin?je dalyje telk�o vulkanin?s kilm?s Jochoa e�eras, o Karib? pakrant?je gausu lag?n?.

Hond?ras pasi�ymi itin didele gamtine ?vairove. Jai apsaugoti ?kurta keletas nacionalini? park?, tame ? UNESCO paveld? ?trauktas Platano up?s biosferos rezervatas.

�

Ekonomika

Infliacija 2003 metais � 7,7 %.

Pagrindiniai gamybos produktai � bananai, cukrus, kava, citrusiniai vaisiai, jautiena, krevet?s. Pramon?s produktai � tekstil?, drabu�iai, mediena, med�io produktai.

Eksportuojamos prek?s � kava, bananai, krevet?s, krabai, m?sa; cinkas, mediena. 2003 met? eksporto apimtys � 1,37 mlrd. JAV dol. Importo apimtys � 3,11 mlrd. JAV dol. Pagrindiniai eksporto partneriai � JAV (52,1 %), Salvadoras (4,4 %), Piet? Kor?ja (3,1 %).

Hond?ro pramon?, palyginti su gretim? valstybi?, beveik nei�pl?tota, o �alies gyventojai bene neturtingiausi Lotyn? Amerikoje. U�sienis investavo kapital? ? romo, aliejaus, cemento ir popieriaus pramon?, pasir?pino maisto perdirbimo ?moni? statyba. Kalnuose rasta metalo r?dos, ypa? sidabro, cinko, �vino ir aukso, klod?. R?da pramonei kasama po�emin?se kasyklose. Dauguma �moni? dirba savo ?kiuose arba samdomi dideli? plantacij? �eiminnk?. Plantacijose auginami bananai, kavamed�iai, vaismed�aiai ir g?l?s eksportui. Kadaise Hond?ras i�ve�davo daugiausia banan? pasaulyje, 25 proc.; eksporto vert?s iki �iol sudaro bananai. Plok�?iakalniai �em?s ?kiui netinka, bet vietov?s kalnuotumas panaudojamas vandens srauto energijai versti elektros energija: 80 proc. �alies elektros pagamina hidroelektrin?s.

2001 metais 34 % darbuotoj? dirbo �em?s ?kyje, 21 % pramon?je, 45 % paslaug? sektoriuje.

�

Demografija

2009 m. Hond?re gyveno 7,9 mln. gyventoj?; 90 % i� j? yra metisai. 7 % Hond?ro gyventoj? yra ind?nai (lenkai, miskitai, sumai, ?or?iai, garif?nai, pe?ai, tolupanai), 2 % juodaod�iai ir 1 % baltieji. Yra negausios i�eivi? i� Kinijos, Japonijos, Artim?j? Ryt?, Vietnamo bendruomen?s. Didel?s emigrant? i� Hond?ro bendruomen?s gyvena JAV, Kanadoje, Ispanijoje, Meksikoje.

Did�ioji Hond?ro gyventoj? dauguma (97 %) yra katalikai, nors pastaruoju metu daug?ja protestant? (skirtingais duomenimis nuo 3 iki 36 %). Didel? dalis hond?rie?i? lanko skirting? kongregacij? ba�ny?ias. Yra ne�ymus kiekis budist?, musulmon?,jud?j?, bahaj?, rastafarie?i?, vietini? ind?n? tik?jim? i�pa�in?j?.

Dauguma Hond?ro gyventoj? susitelk? derlinguose �alies pietin?s ir �iaur?s vakarin?s dalies sl?niuose. Re?iausiai gyvenami pelk?ti, d�iungl?mis apaug? Olan?o ir Grasjas a Dioso departamentai.

�

Kult?ra

Kaip ir daugelyje Centrin?s Amerikos �ali?, Hond?re persipina ispani�ka, ind?ni�ka ir karibieti�ka kult?ros. Kalnuotuose pietuose, kur gyvena daugiausia metisai, vyrauja ispani�ka kult?ra, ?takota vietini? ind?n? (maj?, lenk? ir kt.), tuo tarpu Karib? pakrant?je, kur gyvena juodaod�iai, garif?nai, b?dinga karibieti�ka kult?ra. Kalnuotojo Hond?ro gyventojai karibie?ius vadina karakolais. Jie vartoja angl? kalb?, ver?iasi �vejyba, turizmu, banan? auginimu (kaip ir kitos Karib? tautos), kai tuo tarpu pietie?iai kalba ispani�kai, ver?iasi �em?s ?kiu, prekyba.

Kaip ir visa kult?ra, Hond?ro virtuv? yra susidariusi susimai�ius skirtingoms tradicijoms. I� Meksikos atkeliav? produktai yra tamal?, kepta m?sa (carne asada), tortilijos, i� Karib? krant? - �uvies produktai, j?ros geryb?s. Hond?rie?iai vartoja daug produkt? i� kokos?, banan?, ?vairi? tropini? vaisi?.

Hond?re vyksta daug spalving? �ven?i?, karnaval? ypa? religini?, valstybini? �ven?i? dien? metu. Be to, kiekvienas miestelis turi savo �ventes (atlaidus), kuri? metu pritraukia daug sve?i?. Populiariausios sporto �akos - futbolas, beisbolas.

Hond?ro simboliai yra �ie: g?l? - orchid?ja Rhyncholaelia digbyana, medis - karibin? pu�is, gyv?nas - baltauodegis elnias, pauk�tis - raudonoji ara.