Salvadoras

Salvadoras (isp. El Salvador), Salvadoro Respublika (isp. Rep�blica de El Salvador) � valstyb? Centrin?je Amerikoje. Ribojasi su Gvatemala �iaur?s vakaruose, Hond?ru �iaur?je ir rytuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu.

Salvadoras ma�iausia �alis ploto at�vilgiu tarp Centrin?s Amerikos �ali?, bet gyventoj? tankumas yra didelis � daugiau nei 300 �m/km�. Did�iausiu Salvadoro miestu yra jo sostin? San Salvadoras, kiti dideli miestai yra Sojapangas, Santa Ana,Mechikanosas, San Migelis.

Salvadoras � kalnuota �alis, kalnai u�ima 85 % valstyb?s teritorijos. �iaur?je, Hond?ro pasienyje driekiasi Siera Madr?s kaln? juosta, kurios vir�?n?s siekia 1600�2200 m vir� j?ros lygio. Auk�?iausia vieta � El Pitalio kalnas (2730 m). �is regionas mi�kingas, retai apgyvendintas. Pietuose driekiasi Pakrant?s kalnai. ?ia i�siskiria ugnikalni? juosta, i� kuri? daugelis tebeveikia; did�iausi: Santa Ana (2386 m), San Visent?s ugnikalnis (2173 m) ir San Migelio ugnikalnis (2132 m). Prie vien? aktyviausi? pasaulio ugnikalni? yra priskiriamas, Isalko ugnikalnis (1965 m). Centrin?je �alies dalyje driekiasi Centrin? plynauk�t?, kurios auk�tis �~600 m. ?ia yra geizeri?, lavos lauk?. Palei Ramiojo vandenyno pakrant? eina siaura, 30 km plo?io �emuma. Fonsekos ?lankoje Salvadorui priklauso grup? sal?.

Up?s trumpos, slenkst?tos. I�teka i� Siera Madr?s ir teka link vandenyno. Svarbiausia up? � Lempa, dalijanti �al? ? dvi dalis. Gausu e�er?, kuri? tarpe nema�ai vulkanin?s kilm?s. Did�iausi e�erai � Ilopangas, Guicha, Koatepek?, Olomega. Ant Lempos up?s ?rengtas didelis Seron Grand?s tvenkinys.

Klimatas tropinis, kar�tas, pasatinis. I�skiriamas sausasis laikotarpis (lapkritis-balandis) ir dr?gnasis (gegu�?-spalis). Per metus vidutini�kai i�krenta nuo 500 mm (pakrant?je) iki 2500 mm (kalnuose) krituli?. Temperat?ra vyrauja apie 22-29 �C. Pasitaiko sausr?, uragan?.

Ple?iant �em?naud?, i�kirsti mi�kai, kuriuose kitados buvo pilna kedr?, raudonmed�i? ir ?�uol?.

Rytuose ir �iaur?je Salvadoras ribojasi su Hond?ru, o vakaruose su � Gvatemala. Jis 320 km driekiasi Ramiojo vandenyno pakrante. Siaura pakrant?s lyguma virsta dideliu centriniu plok�?iakalniu su keletu kalnag?bri?, gili? sl?ni? ir apie 20 ugnikalni?. Per Salvador? teka daugiau kaip 280 upi? ir upeli?, beveik visi � ? Ram?j? vandenyn?. I� vis? Centrin?s Amerikos valstybi? ? pietus nuo Meksikos Salvadore ma�iausia mi�k?. Anks?iau �alis buvo mi�kinga, bet daug met? ple?iant �em?aug?, mi�kai buvo i�kirsti ir dabar sudaro vos 6 % ploto.

�

Ekonomika

Ekonomika remiasi plantacine �em?s ?kio produkcija. Did�ioji dirbamos �em?s dalis yra latifundinink? rankose. 2006 m. 60,7 % BVP dalies sudar? paslaug? sektorius, 29,6 % � pramon?, 7,6 % � �em?s ?kis. Did�ioji pramon?s ?moni? dalis sutelkta sostin?je ir apylink?se. Metalurgijos, naftos perdirbimo, chemijos, cemento, maisto, lengvoji pramon?. Auginama kava, cukranendr?s. Svarbi ?kio �aka � turizmas. Svarbiausia Salvadoro prekybos partner? JAV. 40 % importo ir 20 % eksporto.

2001 m. �alies nacionalin? valiut? � Salvadoro kolon? � pakeit? JAV doleris.

�

Gyventojai

75 % Salvadoro gyventoj? sudaro metisai, 9 % � baltieji (daugiausia ispan? kilm?s, yra �iek tiek ital?, vokie?i?, pranc?z?), 1 % � ind?nai (pipilai, lenka). Salvadoras vienintel? Centrin?s Amerikos �alis, kurioje negausus afrikie?i? kilm?s gyventoj? skai?ius. �alyje yra ?sik?rusi palestinie?i? krik�?ioni? diaspora, kurios nariai aktyviai dalyvauja �alies politikoje (Antonio Saca, Schafik Handal).

Dauguma salvadorie?i? gyvena �alies centrin?je dalyje, plynauk�t?je. ?ia ?sik?rusi Salvadoro sostin? ir dauguma did�i?j? miest?. Pakrant? gyvenama re?iau, o u�vis re?iausiai � kalnai Hond?ro pasienyje. 68 % gyventoj? miestie?iai � ? miestus susik?l? daugiausia XX a. septintajame de�imtmetyje.

Valstybin? ir pagrindin? �alies kalba � ispan?. D?l ry�i? su JAV nema�a gyventoj? dalis kalba angli�kai.

Pagal religij? 83 % salvadorie?i? � katalikai, taip pat apie 1 mln. protestant? (anglikonai, presbiterionai, metodistai, mormonai).

2004 m. duomenimis ~3,2 mln. salvadorie?i? gyvena i�eivijoje, daugiausia JAV, taip pat Gvatemaloje, Nikaragvoje, Hond?re, Kanadoje, Kaiman? salose, Meksikoje. Didel? �moni? dalis emigravo pilietinio karo metu kaip pab?g?liai, v?liau � kaip nelegal?s ekonominiai migrantai.

�

Kult?ra

Salvadoro kult?r? suformavo ispani�ka kult?ra, ind?ni�kos tradicijos, didel? autoritet? turinti katalik? ba�ny?ia. Svarb?s amatai i�lieka tekstil?, keramika, dail?. I� Savadoro kil? ra�ytojai Roque Dalton, Pedro Geoffroy Rivas, Francisco Gavidia, Manlio Argueta. Salvadore gim? garsus pranc?z? dailininkas Noe Canjura, Antoine de Saint-Exup�ry �mona Consuelo.

Salvadore populiari latina pop, salsa muzika, ta?iau daug klausoma ir angli�kos, ypa? JAV, muzikos. Populiariausia sporto �aka � futbolas.

�

Virtuv?

�inomiausias Salvadoro patiekalas yra pupusa. Jis pagamintas i� storos kukur?zin?s tortilla prikim�tos s?riu, chicharr�n ir sutrintomis pupel?mis. Kai kuriuose restoranuose pupusa si?loma ?daryta krevet?mis ar �pinatais. Pavadinimas pupusa yra kil?s i� �od�io pupushahua.

Pats �inomiausias pusry?i? patiekalas Salvadore � tai keptas plantanas (banan? r?�is) su pupel?mis, kremu (?) ir s?riu. �is patiekalas m?gstamas Salvadoro restoranuose.