Peru

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp.: Per� arba Rep�blica del Per�; ke?uj? k.: Piruw) yra valstyb? Piet? Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija �iaur?je, su Brazilija � rytuose, su Bolivija � pietry?iuose ir su ?ile � pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

Peru geografi�kai ?vairi valstyb?. I�skiriamos trys visi�kai skirtingos klimato zonos: Costa arba (Ramiojo vandenyno pakrant?), Sierra (And? kalnai) ir Selva (Amazonijos mi�kai). Ta?iau tai pakankamai pavir�utini�kas skirstymas, kadangi ir �ie trys regionai n?ra pakankamai vienodi. Smulkiau skirstant i�skiriami 8 regionai:

Chala (vandenyno pakrant?)
Yunga (derlingi kaln? sl?niai)
Quechua (pietinis regionas)
Suni (auk�tikaln?s)
Puna (Altiplano dalis)
Janca
Rupa-Rupa (kaln? d�iungl?s)
Omagua (lygum? d�iungl?s)

D?l �altosios Peru srov?s �aliai b?dingas sausas, dykumos tipo klimatas. Peru pietuose, �alia ?il?s sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma � Atakamos dykuma. Nuo ?ia iki pat Limos, kuri yra ma�daug Peru pakrant?s viduryje, lyja labai retai. Sostin?je Limoje beveik niekad nelyja, ta?iau da�nai laikosi labai dr?gnas r?kas.

? �iaur? nuo Limos �em?s kokyb? ir lietaus kiekis did?ja, tod?l ?ia ?manoma �emdirbyst? ne tik upi? deltose. Temperat?ra svyruoja nuo 12 �C �iem? iki 35 �C vasar?.

I�kart u� pakrant?s prasideda And? kalnai. �iame regione kai kurie kalnai i�kyla daugiau nei 6000 metr? vir� j?ros lygio. Auk�?iausias Peru ta�kas Anduose esantis Uaskarano kalnas, kurio auk�tis 6768 m vir� j?ros lygio. Tarp kaln? grandini? yra auk�ta plynauk�t? Altiplanas. ?ia yra Titikaka e�eras 3800 m auk�tyje, pusiau Peru ir Bolivijoje. Titikakos e�eras did�iausias visoje Peru. Peru valstybei priklausanti e�ero dalis yra 8340 km� ploto. 3300 m auk�tyje vidutin? metin? temperat?ra yra apie 16 �C. Didesni �io regiono miestai yra Uarasas ir Kuskas. �alia Kusko yra ir legendinis ink? miestas Ma?u Pik?u.

U� And? prasideda tropini? mi�k? regionas Selva. Metin? vidutin? temperat?ra ten siekia 26 �C, o metinis krituli? kiekis 3800 mm per metus. ?ia prasideda Amazon?, kuri teka Brazilijos link. Vienintelis didesnis ir turizmui svarbus miestas �iame regione yraIkitosas. I� Limos jis pasiekiamas tik l?ktuvu arba laivu.

�

Did�iausi miestai

Lima � 6 100 000 gyv.,
Truchiljas � 650 000 gyv.,
Arekipa � 621 000 gyv.,
Kaljao � 572 000 gyv., Limos priemiestis,
?iklajas � 410 000 gyv.,
Piura � 340 000 gyv.,
Ikitosas � 300 000 gyv.,
Kuskas � 300 000 gyv.,
Uankajas � 300 000 gyv.

�

Ekonomika

Peru valstyb?, kurios pajamos paremtos daugiausia pramon?s produkcija ir �em?s ?kiu. Derlinguose upi? sl?niuose, dr?kinamose �em?se auginami kukur?zai, kvie?iai, medviln?, cukranendr?s, vaisiai. Kalnuose kavos plantacijos. Selvoje kertami mi�kai. Viena svarbiausi? �alies ?kio �ak? � �vejyba. �alis u�ima labai auk�tas vietas pagal 1 gyventojui sugaunamos �uvies kiek?.

And? kalnai turtingi nauding?j? i�kasen?. I�gaunamas cinkas, sidabras, gele�ies r?da, �vinas, varis, akmens anglys, alavas, auksas. Peru �iaur?s vakaruose yra naftos telkini?.

Pramon? daugiausia apdirba maisto produkt? �aliavas, perdirba �uv?; metalurgija. Svarbiausios eksporto prek?s yra �uvies produktai, auksas ir kiti metalai, nafta, kava, medviln?, cukrus. Svarbiausi prekybiniai partneriai: JAV, Kolumbija, Kinija,Japonija, ?il?.

Kadangi Peru valstyb?je daug istoriniu, gamtiniu at�vilgiu reik�ming? viet?, tod?l intensyviai vystomas turizmas.

�

Demografija

Peru i�siskiria tuo, kad net 45 % jos gyventoj? sudaro gryni ind?nai: ink? palikuonys � ke?ujai (skirstomi ? atskiras etnines grupes), aimarai, ?vairios nedidel?s Amazonijos ind?n? gentys. Taip pat didel? gyventoj? dalis metisai. Baltaod�iai kreolaisudaro vos 10 % perujie?i?. Yra juodaod�i?, i�eivi? i� Kinijos, Japonijos.

Nors dauguma �alies gyventoj? neispani�kos kilm?s, ta?iau pagrindin? valstybin? kalba, naudojama visose gyvenimo sferose yra ispan?. Ke?uj? ir aimar? kalbos taip pat turi valstybin?s kalbos status?, ta?iau jomis kalba daugiausia tik ind?nai. �ios kalbos vis labiau praranda savo svarb?, kadangi vis daugiau ind?n? jau kalba tik ispani�kai.

Ind?n? tarpe gana auk�tas nera�tingumo rodiklis, tuo tarpu ispanakalbiai dauguma ra�tingi. Bendras Peru ra�tingumo rodiklis 87,7 %.

Peru � kataliki�ka �alis. 81 % �alies gyventoj? i�pa�?sta katalikyb?. Yra protestanti�k? tik?jim? atstov?. Nuo�aliuose kaln? rajonuose ir Amazonijoje dar yra vietinius tik?jimus i�pa�?stan?i? ind?n? gen?i?.

Peru vidutinis gyventoj? tankumas 22 �m./km�. Ta?iau gyventojai �alyje pasiskirst? labai netolygiai. Tankiai gyvenami pakrant?se esantys upi? sl?niai. Net 8 mln. i� 27 mln. perujie?i? gyvena Limoje ir jos apylink?se. D?l spartaus augimo miestas susiduria su rimtomis socialin?mis problemomis. Tuo tarpu kalnai, o ypa? Amazonija gyvenama labai retai.

�

Kult?ra

Peru kult?ra unikali, kadangi susiformavo veikiant, i� vienos pus?s, ispan? u�kariautojams ir j? atne�to katalik? tik?jimo, i� kitos pus?s, ypatingai kaimi�kose vietov?se, i�liko daug tradicij?, kurios siekia dar ink? ir kitas kult?ras, egzistavusias dar prie� u�kariaujant ispanams.

Apie 85 proc. Peru gyventoj? yra katalikai (prievartin?s u�kariautoj? misionieri�kos veiklos rezultatas), ta?iau didel? dalis sen?j? tradicij? i�liko ir kataliki�kuose ritualuose. Paskutiniu metu didel? s?km? turi evangelik? sektos.

�alyje i�lik? daug �imtme?ius siekian?i? senovin? ind?n? kult?r? menan?i? �ventykl?, tvirtovi?, piramid�i?. Senovin? ink? ir kit? ind?n? kult?r? dvasia vis dar gyva atskirose ind?n? bendruomen?se, nors daugelis sen?j? amerikie?i? jau prarad? saitus su prot?viais ir taikosi prie moderni?j? tradicij?.

Kult?rinis gyvenimas susitelk?s keliuose did�iuosiuose miestuose. Vien tik Limoje gyvena apie tre?dal? �alies gyventoj?. �i tendencija turi ir dideli? socialini? pasekmi?: skurdas ir nusikalstamumas Limoje tiesiog krenta ? akis. Limoje galima g?r?tis daugeliu kolonijinio stiliaus pra�matni? pastat?.

�

Muzika

Vienas i� gyv?j? sen?j? kult?r? palikim? � muzika. Ypatinga, tik And? regionui b?dinga muzika da�nai skamba ?vairiose �alies vietose, bei garsina �al? pasaulyje. ?vairiais pu?iamaisiais instrumentais (quena, pinkillo, erke, siku) atliekama muzika atgaivina senasias kult?ras. Viena garsiausi? And? muzik? populiarinan?i? Peru grupi? � Sukay. Ispani�kos kult?ros pakrant?je populiari salsa, latina pop muzika. Viena i� tradicini? regiono melodij? ir �oki? � marinera.