Kuba

Geografija

Kuba driekiasi i� ryt? ? vakarus apie 1 260 km, o jos plotis pla?iausioje vietoje � 191 km. Nuo �emynin?s JAV dalies j? skiria Floridos s?siauris, o nuo Espanjolos � V?j? s?siauris. Artimiausia Kubos kaimyn? Jamaika yra u� 139 km. Kubos kranto linijos ilgis � 3 735 km, nes ji labai vingiuota, su �imtais rif?, ?lank? ir pusiasali?. Kubai dar priklauso didel? Chuvantido sala ir �imtai ma�y?i? saleli?. Kuba n?ra tokia kalnuota kaip gretimos Did�iosios Antil? salos, kalvotas ma�daug ketvirtadalis �alies pavir�iaus. Pietry?iuose driekiasi Siera Maestros kalnai. Kitur vyrauja lygumos. Kuba � klintin?s platformos, giminingos klintin?ms Jukatano pusiasalio (Meksika), Floridos ir Baham? sritims, dalis. Did�iausia �alies up? Kautas teka i� vakar? ? rytus, 20 km �iauriau Bajamo. Ta?iau Kautu gali plaukioti tik ma�os valtel?s.

�

Politin? sistema

Kuba yra socialistin? valstyb?, parlamentin? respublika, kurioje vald�ios monopolis yra komunist? partijos rankose. �al? nuo 1959 met? valdo Fidelis Kastras, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 met? � kaip valstyb?s ir ministr? taryb? prezidentas. Jis taip pat ir komunist? partijos pirmasis sekretorius bei karo paj?g? vadas.
Kubos parlamente (Assemblea Nacional del Poder Popular) dirba 609 nariai, renkami penkeri? met? kadencijai. Kandidatai neb?tinai yra partijos nariai, juos si?lo socialin?s ir politin?s organizacijos (Komunist? partija pagal konstitucij? negali si?lyti kandidat?).
Kuba vienintel? socialistin? valstyb? �iaur?s ir Piet? Amerikoje. 1958�1959 m. ? vald�i? at?jo Fidelis Kastras, 2004 m. vis dar buvo valstyb?s prezidentas. 1962 m. �ioje saloje prie pat JAV, Taryb? S?junga, atsakydama ? JAV raket? dislokavim? 1961 m. Turkijoje, dislokavo vidutinio nuotolioraketas, tod?l kilo Karib? kriz?. Kuba buvo smarkiai priklausoma nuo Taryb? S?jungos, nes �i j? visokeriopai �elp? ir buvo pagrindin? prekybos partner?. �lugus Taryb? S?jungai, nutr?ko degal? tiekimas, Kubai i�kilo ekonomini? sunkum?.

�

Ekonomika

Kubos ekonomika paremta socialistiniais principais. �alyje beveik visa ekonomika grind�iama planin?s ekonomikos pagrindu. Did�i?j? dal? gamybos valdo Kubos Vyriausyb? ir did�ioji dalis Kubos gyventoj? dirba valstybiniame sektoriuje. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventoj? ima dirbti priva?iame sektoriuje. Pavyzd�iui, 2000 m. vie�ajame sektoriuje dirbo 77,5 % gyventoj?, o priva?iame � 22,5 %, palyginus 1981 m., atitinkamai 91,8 ir 8,2 %.
Kapitalo investicijos Kuboje yra apribotos. Norintys investuoti Kuboje, privalo gauti Kubos Vyriausyb?s sutikim?. Kubos Vyriausyb? taip pat nustato preki? ir paslaug? kainas ir produkt? racionus gyventojams. Kuboje veikia kortelin? maisto produkt? paskirstymo sistema. Tokia ekonomikos sistema laikoma neveiksminga.
XX a. paskutinio de�imtme?io pabaigoje �lugus Taryb? S?jungai, Kuba neteko finansin?s paramos. Prie� Taryb? S?jungos �lugim?, Kuba priklaus? nuo Maskvos malon?s, nes Kubai Taryb? S?junga buvo rinka cukrui, o Taryb? S?junga Kubai pastoviai tiek? naft? ir kitus energetikos produktus. �lugus �iems ekonominiams ry�iams, Kubos ekonomik? i�tiko kriz?. 1992 m. JAV sustiprino prekybos apribojimus su Kuba, tod?l gyvenimo lygis saloje labai suma�?jo. Siekdama suma�inti �alyje kilus? bad?, Kubos vyriausyb? ?m? vykdyti ?kio reformas. �alyje buvo panaikinti tam tikri verslo apribojimai. Pirmiausiai buvo leista gyventojams patiems sau sukurti darbo vietas (buvo leista kurti tam tikro lygio ekonominius vienetus, pana�ius ? individualias ?mones prekyboje ir gamyboje), imta skatinti turizm? ir leista versle naudoti JAV dolerius.