Venesuela
Venesuelos Bolivaro Respublika (Venesuela) � valstyb? Piet? Amerikos �iaurin?je pakrant?je. Ribojasi su Gajana rytuose, Brazilija pietuose, Kolumbija vakaruose, Karib? j?ra bei Atlanto vandenynu �iaur?je. Venesuela pasi�ymi didele gamtine ?vairove, yra vertinama kaip viena i� did�iausi? biologin? ?vairov? turin?i? �ali? pasaulyje.
Venesuela buvo kolonizuota Ispanijos 1522 m., beveik po trij? �imt? met? (1821 m.) paskelb? nepriklausomyb?. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tapo demokratine respublika, ta?iau nei�veng? politini? krizi?. Nuo 1998 m. �alies prezidento pareigas eina Hugas ?avesas, prad?j?s Bolivaro revoliucija vadinam? socialin? jud?jim?, kuriuo siekiama didinti �alies ekonomin? nepriklausomyb?, ma�inti socialin? nelygyb? ir panaikinti korupcij?.
XX a. �alyje atradus naft?, Venesuela tapo viena i� did�i?j? jos eksportuotoj?, i� �io i�teklio gaunamos pajamos sudaro apie penktadal? BVP. Manoma, kad Venesuelos naftos rezervai yra vieni did�iausi? pasaulyje. Kitos svarbios ?kio �akos yra gamyba (plieno, aliuminio, tekstil?s) bei �em?s ?kis.
�
Geografija
Venesuela ?sik?rusi Piet? Amerikos �iaur?je, Karib? j?ros ir Atlanto vandenyno pakrant?je. Kranto linijos ilgis ~2800 km. Linija vingiuota, gaus? ?lank? (Venesuelos), pusiasali? (Guachiros, Parijos, Paraguanos). Vakarin?je pakrant?je ?siterpia lag?ninis Marakaibo e�eras. �aliai priklauso keletas nedideli? sal? Karib? j?roje (Margarita, Las Aveso salynas, Blankilija, La Tortuga, Los Rokesas ir kt.).
�alyje yra pagrindin?s trys geografin?s zonos: Andai, Orinoko �emuma ir Gvianos plok�?iakalnis. Venesueloje yra palyginti neauk�tas And? kaln? grandin?s �iaurinis pakra�tys. Vir�?n?s neauk�tos, vulkanizmas nebevyksta. Anduose yra auk�?iausia �alies vieta � Bolivaro vir�ukaln? (4981 m). Andai driekiasi �iauriniu �alies pakra�?iu, iki pat Orinoko deltos. Toliau ? pietus driekiasi Orinoko �emuma, vadinama Los Llanos. U� Orinoko up?s i�kyla senovinis Gvianos plok�?iakalnis (auk�tis iki 3014 m, Neblina) su auk�tais izoliuotais stalkalniais tepui.
Beveik visos didesn?s �alies up?s priklauso Orinoko up?s, tekan?ios �alies centrine dalimi, baseinui (Ap?r?, Arauka, Karoni, Meta, Kaura). Rytinis �alies pakra�tys priklauso Esekibo baseinui (svarbiausia up? � Kujunis), pietinis �Amazon?s baseinui (Kasikjar?), �iaur?je � Karib? j?ros baseinui. Gvianos plok�?iakalnio up?se gausu kriokli?, tame tarpe ir auk�?iausias pasaulyje Anchelio krioklys. �alies �iaur?je yra nema�as Valensijos e�eras, o Karoni sl?nyje sudarytas didelis Guri tvenkinys.
�
Gamta
Venesuela pasi�ymi labai didele gamtine ?vairove, endemini? gyv?n? ir augal? r?�i? gausa. I� viso �alyje aptinkama vir� 16 500 augal?, 327 �induoli?, 1348 pauk�?i?, 567 varliagyvi? ir ropli?, 1855 �uv? r?�is.
Venesuela skirstoma ? 10 gamtini? region?. Pakrant?je, Orinoko deltoje ve�i mangrovi? s?�alynai, toliau link �emyno � kietalapi? augal? kr?mynai. Orinoko �emumoje plyti savan? plotai, toliau pietuose � Amazonijos d�iungl?s. Gvianos plok�?iakalnyje, And? �laituose � r?ko mi�kai, auk�tikaln?se � paramai (mil�ini�k? sukulent? plotai).
Mi�kai �alyje u�ima 52 % teritorijos, ta?iau j? nykimas yra vienas spar?iausi? Piet? Amerikoje (lyginant su 1990 m., j? plotai iki 2010 m. suma�?jo 11 %).[4] Pagrindin?s to prie�astys yra medienos gavyba, kalnakasyba, keli? pl?tra, naftosi�gavimas.
I� viso �alyje yra 43 nacionaliniai parkai, kelios de�imtys kito tipo saugom? teritorij?.[6] Kanaimos nacionalinis parkas yra ?trauktas ? Pasaulio paveldo s?ra�?.
�
Klimatas
Venesuela patenka ? subekvatorin? klimato juost?, �alyje vyrauja tropinis klimatas. Lygumose orai b?na dr?gni ir kar�ti, vidutin? m?nesio temperat?ra svyruoja tarp 25-29 �C, krituli? nuo 280 mm �iaur?s vakaruose iki 2000-3000 mm Orinoko auk�tupyje ir Meridos Kordiljeros �iauriniame �laite. And? auk�tikaln?se v?siau (9-25 �C), pasitaiko sniego. Sausesnis periodas trunka nuo lapkri?io iki baland�io.
�
Ekonomika
Venesuela yra ketvirta pagal dyd? ekonomika (pagal BVP (PPP)) Lotyn? Amerikoje, po Brazilijos, Meksikos ir Argentinos. Pagrindin? ?kio �aka yra naftos gavyba, jos perdirbimas eksportui bei vidaus vartojimui. Pagrindiniai prekybos partneriai: Jungtin?s Amerikos Valstijos, Kolumbija, Nyderlandai, Meksika, Ekvadoras, Brazilija.
�
Demografija
Venesuelos gyventoj? sura�ymai nepateikia duomen? apie etnin? sud?t?, tod?l galimi tik apytiksliai apskai?iavimai. Apie 70 % gyventoj? yra metisai ir apie 20 % yra nemai�yti baltieji, daugiausiai ispan?, ital?, portugal? ir vokie?i? palikuonys. Tik apie 5 % Venesuelos populiacijos sudaro vietiniai.[8] Valstybin? kalba yra ispan?, bet �alyje dar kalbama 31 vietine kalba, tarp j? gvachiro (Guajiro), pemono (Pem�n), varao (Warao) ir kitos.
Ma�daug 85 % Venesuelos populiacijos gyvena �iaurin?je �alies dalyje esan?iose miest? teritorijose. 73 % gyvena ma�esniu nei 100 km atstumu nuo pakrant?s[9]. Nors did�ioji Venesuelos ploto dalis yra ? pietus nuo Orinoko up?s, ten gyvena tik 5 % populiacijos.
Pasiskirstymas pagal religij?:
- Romos katalikai � 96 %
- protestantai � 2 %
- kiti � 2 %.
Vidutin? numatomo gyvenimo trukm? skai?iuojant nuo gimimo (2009 m. apskai?iavimai): 73,61 met? (70,54 vyrams, 76,83 moterims).
Vyresni? nei 15 m. �moni? ra�tingumas (2001 m. apsk.): 93 % (93,3 % vyrams 92,7 % moterims)
Gyventoj? am�iaus strukt?ra (2009 m. apsk.):
- 0-14 met?: 30,5 % (4 157 194 berniuk? ir 4 022 595 mergai?i?)
- 15-64 met?: 64,3 % (8 480 872 vyr? ir 8 754 620 moter?)
- vir� 65 met?: 5,2 % (620 657 vyr? ir 778 905 moter?)
Did�iausi miestai (2005 m. apskai?iavimai):
- Karakasas (Caracas) � 3 276 000 gyventoj?
- Marakaibas (Maracaibo) � 2 063 670
- Valensija (Valencia) � 1 385 202
- Barkisimetas (Barquisimeto) � 960 000
- Marakajus (Maracay) � 850 000
- Siudad Guajana (Ciudad Guayna) � 746 606
- Barselona (Barselona) � 424 819
- Maturinas (Matur�n) � 410 967
�
Kult?ra
Kaip ir daugelio kit? Lotyn? Amerikos �ali?, Venesuelos kult?r? suformavo ispan?, vienini? ind?n? kult?r? ir (nedidele dalimi) imigrant? i� Afrikos kult?r? samplaika.
Kolonijiniais laikais Venesueloje buvo b?dinga barokin? architekt?ra, kurios i�skirtiniu pavyzd�iu laikomas ? pasaulio paveldo s?ra�? ?trauktas Santa Ana de Koro miestas. V?liau susiformavo modernioji architekt?ra ir skulpt?ra, kurios pavyzd�i? gausu Karakaso miesto universiteto centriniuose r?muose (architektas Carlos Ra�l Villanueva). �ymiausiais �alies dailininkais laikomi Arturo Michelena, Crist�bal Rojas, Armando Rever�n, pasaulyje �inomi kinetinio meno meistrai Jes�s Rafael Soto ir Carlos Cruz-Diez. �ymesni Venesuelos literat?ros atstovai yra R�mulo Gallegos, Andr�s Bello, Teresa de la Parra, Miguel Otero Silva, Mariano Pic�n Salas ir kt. Venesueloje populiar?s ir kitose Lotyn? Amerikos �alyse paplit? muzikiniai stiliai � salsa, mereng?, latina pop, regetonas, rokas. Yra susidar? keletas vietini? liaudies muzikos stili? � gaita zuliana, joropo. �alyje taip pat pla?iai i�vystyta klasikin? muzika, o visame pasaulyje garsus yra venesuelie?i? dirigentas Gustavo Dudamel su savo vadovaujamu Simono Bolivaro simfoniniu orkestru.
Prie�ingai nei daugelyje kit? Lotyn? Amerikos �ali?, Venesueloje populiariausia sporto �aka yra ne futbolas, o beisbolas. �alies beisbolo rinktin? yra viena stipriausi? pasaulyje ir yra laim?jusi medali? pasaulio ?empionatuose. Futbolas yra antra pagal populiarum? sporto �aka. Venesuelos vyr? futbolo rinktin? vienintel? i� CONMEBOL nari? n?ra dalyvavusi pasaulio ?empionate. Ta?iau pastaruoju laikotarpiu rinktin?s rezultatai vis ger?ja. Taip pat populiarinamas krep�inis. �alis turi paj?gi? sportinink? ir kitose sporto �akose: Formul?je-1 (Pastor Maldonado), fechtavimesi (Rub�n Limardo), dvira?i? treko var�ybose ir kt.
Venesuela �ymi ir d?l s?kming? pasirodym? moter? gro�io konkursuose � �alies atstov?s ne kart? laim?jo �Mis Pasaulis�, �Mis Visata�, �Mis �em?� konkursus.
