Kolumbija

Kolumbijos Respublika (Kolumbija) – valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karibų jūra.

Kolumbija išsidėsčiusi Pietų Amerikos šiaurėje, vadinamojoje Karibų Pietų Amerikoje. Turi jūrų sienas su Jamaika, Kosta Rika ir Gvatemala, bei sausumos sienas su Panama, Venesuela, Brazilija, Ekvadoru ir Peru. Kolumbija – vienitelė Pietų Amerikos šalis, besiribojanti ir su Atlanto ir su Ramiuoju vandenynais.

Kolumbijos sausumos plotas – 1,139 mln. km². Tai ketvirta pagal dydį žemyno šalis, nusileidžianti tik Brazilijai, Argentinai ir Peru, bei 7 Amerikų žemyne. Kolumbijai priklauso trys salos Karibų jūroje (San Andresas, Providensija ir Santa Katalina), sudarančios San Andreso ir Providensijos departamentą.

Sausuma dalijama į 4 geografinius regionus: Andų kalnus (sudaro 3 kalnagūbrių grandinės, atskirtos slėnių), Karibų jūros pakrantės žemumas, Ramiojo vandenyno žemumas ir Rytų Kolumbijos selvą.

Dėl didelio aukščių skirtumo pastebima didelė temperatūrų įvairovė, nors metų bėgyje ji beveik nesikeičia. Žemiau 900 m būdingas karštas, 900–1980 m aukštyje – vidutinis, apie 2000–3000 m – šaltas klimatas. Nors didžiojoje šalies dalyje kritulių netrūksta, tačiau jų kiekis skirtingose vietose labai priklauso nuo reljefo. Drėgniausias regionas – Ramiojo vandenyno pakrantė (ties Ljoro – 13 300 mm per metus).

Andų kalnai nusidriekę iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atskirti Kolumbijos Masyvo, kurį sudaro 3 kalnagūbriai (Rytų, Centrinis, Vakarų), atskirti giliais ir ilgais Kaukos ir Magdalenos upių slėniais. Tačiau aukščiausia Kolumbijos vieta yra ne Anduose, o Karibų plynaukštės Siera Nevada de Santa Marta masyve – Kristobal Kolono k. ir Simono Bolivaro k. (5775 m).

Rytinę Kolumbijos dalį (daugiau nei pusė šalies teritorijos) užima savanos ir selvos, kertamos Orinoko ir Amazonės baseino upių. Šiaurinė dalis (Orinoko baseinas) vadinama Llanos – jai būdinga savanų augalija. Pietinė dalis (Amazonės baseinas) vadinama Amazonía, padengta tropiniais miškais. Jūrų pakratėse iškilusios plynaukštės.

Ekonomika

Po išgyvento pastovaus ekonomikos augimo (1970–1998 m. periodo BVP augimo vidurkis – 4 %), 1999 m. šalis kentė recesiją (pirmą kartą po 1929 m. BVP visus metus buvo neigiamas). Kolumbija kenčia nuo silpnos vietinės ir užsienio paklausos, biudžeto deficito, ginkuotų vidaus kovų. 2005 m. Kolumbijos BVP buvo 112,3 mlrd. JAV dolerių. 2004–2005 m. infliacija siekė 6 %, 2006 m. – nukrito iki 5 %. Svarbiausios eksporto prekės: pramoniniai gaminiai (41,32 %), nafta(28,28 %), anglis (13,17 %), kokainas (9,74 %; nelegaliai), kava (6,25 %).

Šalyje didelis nedarbas ir korupcija. Valdant prezidentui Uribei imtasi ekonominių reformų, kurios padino BVP augimą ir 2003 m. Kolumbijoje buvo sparčiausias BVP augimas visoje Lotynų Amerikoje.

Demografija

Turėdama virš 41 mln. gyventojų, Kolumbija yra trečia pagal gyventojų gausą Lotynų Amerikos šalis, nusileidžianti tik Brazilijai ir Meksikai. Kolumbija taip pat užima 3 vietą pagal juodaodžių kiekį Vakarų pusrutulyje, nusileisdama tik JAV ir Brazilijai. XX a. vyko labai sparti urbanizacija, tačiau šiuo metu jos mastai sumažėjo. 1938 m. miestuose gyveno 31 % gyventojų, 1951 m. – 57 %, 1990 m. – 70 %, šiuo metu – 77 %. 30 miestų turi daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Devyniuose rytinuose departamentuose, užimančiuose 54 % Kolumbijos ploto, gyvena tik 3 % šalies gyventojų, o gyventojų tankumas neviršyja 1 žm./km².

Istoriškai šalyje apsigyveno 3 pagrindinių rasių atstovai: indėnai, europiečiai ir afrikiečiai. Dauguma indėnų laikui bėgant virto metisais, tačiau apie 700 tūkst. likusių grynų indėnų atstovauja net 85 tautoms ir gentims. Dauguma imigrantų iš Europos – ispanai (kolonizacijos metu), tačiau atvyko ir nemažai italų, vokiečių, prancūzų, šveicarų, šiek tiek belgų, lietuvių, olandų, anglų, kroatų (pasaulinių karų metu). Pavyzdžiui, buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, kilęs iš Lietuvos. XVI–XIX a. iš Afrikos darbams buvo gabenami vergai, kurie apsigyveno daugiausia pakrantėse. Taip pat Kolumbijoje gyvena šiek tiek imigrantų iš Azijos (arabų, kinų, japonų).

2006 m. Kolumbijoje gyveno 3 mln. gyventojų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos. Tai antra šalis pasaulyje (po Sudano) pagal šį rodiklį.

87 % Kolumbijos gyventojų praktikuoja Romos katalikybę. Likę 9 % daugiausia protestantai, mormonai, judėjai ir musulmonai. 3 % gyventojų save laiko netikinčiais, o apie 1 % gyventojų išpažįsta vietinius tikėjimus.

Kultūra

Kolumbijos kultūra – tai metisiška kultūra, su ryškia indėniška ir europietiška įtaka. Labai aikšiai dominuoja viena religija – net apie 90 % Kolumbijos gyventojų yra katalikai. Kolumbijos kultūra iš esmės niekuom neišsiskiria iš kitų Lotynų Amerikos šalių. Kadangi šalies paviršius labai kalnuotas ir ilgą laiką susisiekti tarp skirtingų regionų buvo sunku, todėl susiformavo subkultūros, turinčios kalbinių ir kitų nedidelių skirtumų:

• Paisas – gyvenantys Antiokijoje (Kaukos slėnyje).
• Santandereanos – gyvena šiaurės rytuose.
• Opitas – gyvena Tolimoje.
• Vallecaucana – afrokaribietiška kultūra iš Kalio apylinkių.
• Costeños – gyvena Karibų jūros pakrantėje (iš čia kilo daug garsių Kolumbijos dainininkų ir rašytojų)
• Pastusos – pusiau indėniška kultūra iš Ekvadoro pasienio.
• Llaneros – daugiausia indėnai, gyvenantys rytų lygumose.
• Bogotanos – Bogotos gyventojai

Literatūra

Garsiausias ne tik Kolumbijos, bet ir vienas garsiausių visos Lotynų Amerikos rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureatas – Gabriel García Márquez, išgarėjęs savo kūriniu Cien años de soledad („Šimtas metų vienatvės“).

Muzika

Kolumbijos muzikoje be įprastų Lotynų Amerikos bruožų, labai ryški afrokaribietiška įtaka. Šalies nacionaliniu šokiu laikoma kumbija (cumbia). XX a. Kolumbijoje buvo populiari bambuco, vallenato, porro muzika. Išplitus valsui susiformavo vietinis variantas pasillo. Šiuo metu populiariausia yralatina pop ir salsa muzika. Paplitęs regis. Šalį garsina tokie atlikėjai kaip Shakira, Juanes, Charlie Zaa, Joe Arroyo, Boogaloo, Carlos Vives.

Virtuvė

Pagrindinis valgymo laikas Kolumbijoje – almuerzo (pietūs), valgomi apie 13–14 val. Sudaro 3 patiekalai: sriuba, pagrindinis patiekalas ir desertas bei gėrimai. Kolumbijos virtuvėje naudojama daug vaisių, nežinomų kitose šalyse. Labai skirtingi valgiai valgomi skirtinguose regionuose. Tradicinis Kolumbijos valgis – Bandeja paisa, kurį sudaro ryžiai, pupos, jautiena, dešra, avokadas ir įvairūs kiti priedai. Plačiai gaminama Ajiaco – vištienos sriuba.