Kolumbija

Kolumbijos Respublika (Kolumbija) � valstyb? Piet? Amerikos �iaur?s vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karib? j?ra.

Kolumbija i�sid?s?iusi Piet? Amerikos �iaur?je, vadinamojoje Karib? Piet? Amerikoje. Turi j?r? sienas su Jamaika, Kosta Rika ir Gvatemala, bei sausumos sienas su Panama, Venesuela, Brazilija, Ekvadoru ir Peru. Kolumbija � vienitel? Piet? Amerikos �alis, besiribojanti ir su Atlanto ir su Ramiuoju vandenynais.

Kolumbijos sausumos plotas � 1,139 mln. km�. Tai ketvirta pagal dyd? �emyno �alis, nusileid�ianti tik Brazilijai, Argentinai ir Peru, bei 7 Amerik? �emyne. Kolumbijai priklauso trys salos Karib? j?roje (San Andresas, Providensija ir Santa Katalina), sudaran?ios San Andreso ir Providensijos departament?.

Sausuma dalijama ? 4 geografinius regionus: And? kalnus (sudaro 3 kalnag?bri? grandin?s, atskirtos sl?ni?), Karib? j?ros pakrant?s �emumas, Ramiojo vandenyno �emumas ir Ryt? Kolumbijos selv?.

D?l didelio auk�?i? skirtumo pastebima didel? temperat?r? ?vairov?, nors met? b?gyje ji beveik nesikei?ia. �emiau 900 m b?dingas kar�tas, 900�1980 m auk�tyje � vidutinis, apie 2000�3000 m � �altas klimatas. Nors did�iojoje �alies dalyje krituli? netr?ksta, ta?iau j? kiekis skirtingose vietose labai priklauso nuo reljefo. Dr?gniausias regionas � Ramiojo vandenyno pakrant? (ties Ljoro � 13 300 mm per metus).

And? kalnai nusidriek? i� pietvakari? ? �iaur?s rytus ir atskirti Kolumbijos Masyvo, kur? sudaro 3 kalnag?briai (Ryt?, Centrinis, Vakar?), atskirti giliais ir ilgais Kaukos ir Magdalenos upi? sl?niais. Ta?iau auk�?iausia Kolumbijos vieta yra ne Anduose, o Karib? plynauk�t?s Siera Nevada de Santa Marta masyve � Kristobal Kolono k. ir Simono Bolivaro k. (5775 m).

Rytin? Kolumbijos dal? (daugiau nei pus? �alies teritorijos) u�ima savanos ir selvos, kertamos Orinoko ir Amazon?s baseino upi?. �iaurin? dalis (Orinoko baseinas) vadinama Llanos � jai b?dinga savan? augalija. Pietin? dalis (Amazon?s baseinas) vadinama Amazon�a, padengta tropiniais mi�kais. J?r? pakrat?se i�kilusios plynauk�t?s.

Ekonomika

Po i�gyvento pastovaus ekonomikos augimo (1970�1998 m. periodo BVP augimo vidurkis � 4 %), 1999 m. �alis kent? recesij? (pirm? kart? po 1929 m. BVP visus metus buvo neigiamas). Kolumbija ken?ia nuo silpnos vietin?s ir u�sienio paklausos, biud�eto deficito, ginkuot? vidaus kov?. 2005 m. Kolumbijos BVP buvo 112,3 mlrd. JAV doleri?. 2004�2005 m. infliacija siek? 6 %, 2006 m. � nukrito iki 5 %. Svarbiausios eksporto prek?s: pramoniniai gaminiai (41,32 %), nafta(28,28 %), anglis (13,17 %), kokainas (9,74 %; nelegaliai), kava (6,25 %).

�alyje didelis nedarbas ir korupcija. Valdant prezidentui Uribei imtasi ekonomini? reform?, kurios padino BVP augim? ir 2003 m. Kolumbijoje buvo spar?iausias BVP augimas visoje Lotyn? Amerikoje.

Demografija

Tur?dama vir� 41 mln. gyventoj?, Kolumbija yra tre?ia pagal gyventoj? gaus? Lotyn? Amerikos �alis, nusileid�ianti tik Brazilijai ir Meksikai. Kolumbija taip pat u�ima 3 viet? pagal juodaod�i? kiek? Vakar? pusrutulyje, nusileisdama tik JAV ir Brazilijai. XX a. vyko labai sparti urbanizacija, ta?iau �iuo metu jos mastai suma�?jo. 1938 m. miestuose gyveno 31 % gyventoj?, 1951 m. � 57 %, 1990 m. � 70 %, �iuo metu � 77 %. 30 miest? turi daugiau nei 100 t?kst. gyventoj?. Devyniuose rytinuose departamentuose, u�iman?iuose 54 % Kolumbijos ploto, gyvena tik 3 % �alies gyventoj?, o gyventoj? tankumas nevir�yja 1 �m./km�.

Istori�kai �alyje apsigyveno 3 pagrindini? rasi? atstovai: ind?nai, europie?iai ir afrikie?iai. Dauguma ind?n? laikui b?gant virto metisais, ta?iau apie 700 t?kst. likusi? gryn? ind?n? atstovauja net 85 tautoms ir gentims. Dauguma imigrant? i� Europos � ispanai (kolonizacijos metu), ta?iau atvyko ir nema�ai ital?, vokie?i?, pranc?z?, �veicar?, �iek tiek belg?, lietuvi?, oland?, angl?, kroat? (pasaulini? kar? metu). Pavyzd�iui, buv?s Bogotos meras Antanas Mockus, kil?s i� Lietuvos. XVI�XIX a. i� Afrikos darbams buvo gabenami vergai, kurie apsigyveno daugiausia pakrant?se. Taip pat Kolumbijoje gyvena �iek tiek imigrant? i� Azijos (arab?, kin?, japon?).

2006 m. Kolumbijoje gyveno 3 mln. gyventoj?, neturin?i? pastovios gyvenamosios vietos. Tai antra �alis pasaulyje (po Sudano) pagal �? rodikl?.

87 % Kolumbijos gyventoj? praktikuoja Romos katalikyb?. Lik? 9 % daugiausia protestantai, mormonai, jud?jai ir musulmonai. 3 % gyventoj? save laiko netikin?iais, o apie 1 % gyventoj? i�pa�?sta vietinius tik?jimus.

Kult?ra

Kolumbijos kult?ra � tai metisi�ka kult?ra, su ry�kia ind?ni�ka ir europieti�ka ?taka. Labai aik�iai dominuoja viena religija � net apie 90 % Kolumbijos gyventoj? yra katalikai. Kolumbijos kult?ra i� esm?s niekuom nei�siskiria i� kit? Lotyn? Amerikos �ali?. Kadangi �alies pavir�ius labai kalnuotas ir ilg? laik? susisiekti tarp skirting? region? buvo sunku, tod?l susiformavo subkult?ros, turin?ios kalbini? ir kit? nedideli? skirtum?:

  • Paisas � gyvenantys Antiokijoje (Kaukos sl?nyje).
  • Santandereanos � gyvena �iaur?s rytuose.
  • Opitas � gyvena Tolimoje.
  • Vallecaucana � afrokaribieti�ka kult?ra i� Kalio apylinki?.
  • Coste�os � gyvena Karib? j?ros pakrant?je (i� ?ia kilo daug garsi? Kolumbijos daininink? ir ra�ytoj?)
  • Pastusos � pusiau ind?ni�ka kult?ra i� Ekvadoro pasienio.
  • Llaneros � daugiausia ind?nai, gyvenantys ryt? lygumose.
  • Bogotanos � Bogotos gyventojai

Literat?ra

Garsiausias ne tik Kolumbijos, bet ir vienas garsiausi? visos Lotyn? Amerikos ra�ytoj?, Nobelio literat?ros premijos laureatas � Gabriel Garc�a M�rquez, i�gar?j?s savo k?riniu Cien a�os de soledad (��imtas met? vienatv?s�).

Muzika

Kolumbijos muzikoje be ?prast? Lotyn? Amerikos bruo�?, labai ry�ki afrokaribieti�ka ?taka. �alies nacionaliniu �okiu laikoma kumbija (cumbia). XX a. Kolumbijoje buvo populiari bambuco, vallenato, porro muzika. I�plitus valsui susiformavo vietinis variantas pasillo. �iuo metu populiariausia yralatina pop ir salsa muzika. Paplit?s regis. �al? garsina tokie atlik?jai kaip Shakira, Juanes, Charlie Zaa, Joe Arroyo, Boogaloo, Carlos Vives.

Virtuv?

Pagrindinis valgymo laikas Kolumbijoje � almuerzo (piet?s), valgomi apie 13�14 val. Sudaro 3 patiekalai: sriuba, pagrindinis patiekalas ir desertas bei g?rimai. Kolumbijos virtuv?je naudojama daug vaisi?, ne�inom? kitose �alyse. Labai skirtingi valgiai valgomi skirtinguose regionuose. Tradicinis Kolumbijos valgis � Bandeja paisa, kur? sudaro ry�iai, pupos, jautiena, de�ra, avokadas ir ?vair?s kiti priedai. Pla?iai gaminama Ajiaco � vi�tienos sriuba.